Kamerinis baleto spektaklis VIENATVĖS ARMIJA

Baltijos baleto teatro (BBT) šiuolaikinio baleto spektaklis su holograminėmis video instaliacijomis.

REŽISIERĖ/CHOREOGRAFĖ – Marija Simona Šimulynaitė
SCENOGRAFIJA – Erlandas Smolskas
MUZIKA – Elektroninė: Bjork/ Paulius Večera
VIDEO INSTALIACIJOS – Denis Astah, Kristijonas Norkus
APŠVIETIMAS – Lechas Bedulski
ŠOKĖJAI – Evelina Fokina, Pijus Ožalas

Kamerinis šiuolaikinio baleto spektaklis „Vienatvės armija“ su holograminėmis video instaliacijomis, pagal Bjork dainas ir elektroninę muziką.
Spektaklio pagrindinė mintis yra ta, kad „žmogus gimsta vienas, miršta vienas, ateina ir išeina vienas, viskas, kas vyksta jo gyvenimo kelyje yra „pakeliui“. Mes visi „viduje“ turime be galo daug psichodelikos, kuri miega, ir jei ji būtų pabudinta – visi suprastume, kaip svarbu yra gyventi dėl savęs, nepervargstant dėl kitų žmonių. Juk kaip buvai, taip ir liksi kažkieno pakeleivis „autostopu“.
Spektaklyje transliuojamos emocijos išryškėjo pandemijos metu, kada kiekvienas mūsų turėjome didžiulę kovą su savo vidine „vienatvės armija”, bandydami atsilaikyti patys prieš save ir savo minčių „frontus”.
Šokio metu matomi du žmonės, atspindi vieno žmogaus vidinę kovą, su savimi pačiu, su savo norais, geismais, priklausomybėmis ir kitokiais reiškiniais mus atakuojančiais tada kada mes esame silpnumo akimirkoje. Vienatvė, tai viena baisiausių emocijų, keliančių mistiškus, siurealistinius vaizdinius, tačiau viso to finale, mes suprantame, kad vienatvė, taip pat yra ir laisvė.

Pasirodymo metu skamba įspūdinga atlikėjos Bjork muzika, jos kūryba, asmenybė, jos vaizdo klipai įkvėpė gvildenti šią temą mūsų šokio projekte ir režisierę Mariją Simona Šimulynaitę: „Bjork kūryboje nėra logikos, dažnai žodžiai ateina iš niekur ir niekur neveda, tačiau, kaip būtų keista, viskas turi didžiulę prasmę. Tai viena iš priežasčių, kodėl nutariau pasirinkti Bjork muziką sintezėje su šiuolaikiniu baletu. Pasirodymo metu taip pat naudojamos holograminės vaizdo projekcijos sprendimas sustiprina šokėjo judesio efektingumą, per tai siekiama išgauti organiškai sulietą judesį su vaizdu, išplėstu emocijos, ir minties paletės tęstinume. Hologramos išskirtinumas šokio teatre atskleidžia visai kitus optinius polius. Dažniausiai mes įpratę matyti atlikėją ir instaliacijų vaizdą už jo, čia bus priešingai, artistas bus tarp projekcijos, ji pinsis aplink jį, prieš jį, tarsi atlikdama ir projekcijos, ir kostiumo, ir judesio tęstinumo funkciją.“

Kauno diena: „Loftas Fest“ meno scenoje – Bjork muzika ir Baltijos baleto teatras

Scroll to Top